- smalsumas
- smalsùmas dkt. Paténkinti vai̇̃ko smalsùmą.
.
.
smalsumas — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Bendras žmogaus ir gyvūnų poreikis tirti aplinkos daiktus, jų požymius. Jo fiziologinis pagrindas – refleksas „kas tai?“ (I. Pavlovas). Vaikai nuo mažens smalsūs: žvalgo, žiūrinėja, tyrinėja. Naujų įspūdžių… … Enciklopedinis edukologijos žodynas
smalsumas — smalsùmas sm. (2) Š → smalsus: 1. L, Rtr, BŽ123, FT Su smalsumù žiūrėti, žvelgti NdŽ. Akys iš smalsumo žvilga ir mirga K.Bor. Aš, smalsumu nesitverdamas, nė negalvoju apie poilsį rš. Abi kūmutės, smaugiamos smalsumo ir nekantrumo, išsiskyrė… … Dictionary of the Lithuanian Language
Wissbegierde — smalsumas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Bendras žmogaus ir gyvūnų poreikis tirti aplinkos daiktus, jų požymius. Jo fiziologinis pagrindas – refleksas „kas tai?“ (I. Pavlovas). Vaikai nuo mažens smalsūs: žvalgo, žiūrinėja, tyrinėja. Naujų … Enciklopedinis edukologijos žodynas
inquisitiveness — smalsumas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Bendras žmogaus ir gyvūnų poreikis tirti aplinkos daiktus, jų požymius. Jo fiziologinis pagrindas – refleksas „kas tai?“ (I. Pavlovas). Vaikai nuo mažens smalsūs: žvalgo, žiūrinėja, tyrinėja. Naujų … Enciklopedinis edukologijos žodynas
любопытность — smalsumas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Bendras žmogaus ir gyvūnų poreikis tirti aplinkos daiktus, jų požymius. Jo fiziologinis pagrindas – refleksas „kas tai?“ (I. Pavlovas). Vaikai nuo mažens smalsūs: žvalgo, žiūrinėja, tyrinėja. Naujų … Enciklopedinis edukologijos žodynas
akyvybė — sf. (1); SD48 smalsumas: Jis siuntė mus, kunigaikšti, ne dėl akyvybės V.Kudir … Dictionary of the Lithuanian Language
ciekavastis — ×ciekãvastis (l. ciekawość) sf. (1) PP11, Mlt smalsumas, domėjimasis: Dėl ciekãvasties įeik paprekioti tų mašinų Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
daugus — daugùs, ì adj. (4) kuris didelio kiekio, gausus, apstus; dažnas: Daugus skaitlius gyvolių J. Daugiam jau apmainė Slnt. Senų dienų dainas daugioj vietoj tebdainuoja S.Dauk. Daugios iš didžiųjų vokiškųjų ceitungų apie tai rašė LC1883,4. Daugiems… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuopertumas — ×nuopertùmas sm. (2) [K] → nuopertas: 1. B, R, MŽ145 Su nuopertumu ... jos (senosios tikybos) laikėsi BsVVIII. 2. KI468, RBIz30,12, Ns1844,4. 3. CI753, Krz91 per didelis smalsumas … Dictionary of the Lithuanian Language
perveikti — perveikti, perveĩkti, ia, perveikė Slm, Kpr 1. tr. H163, Q541, R, MŽ, Sut, N, K, NdŽ, KŽ, Pn, ČrP nugalėti, įveikti, pergalėti, nurungti: Anuodu parveikė viens antrą J. Kiek anie (uošviai) yra veikę, ale neparveikė munęs, nepasideviau DūnŽ. Tu… … Dictionary of the Lithuanian Language